Savęs pažinimas - mada ar būtinybė?

Daugybė mokymų, seminarų, knygų, skirtų saviugdai ir savęs pažinimui yra itin populiarios visame pasaulyje. Kodėl? Kas atsitiko, kad staiga žmonės pradėjo ieškoti savęs, gilintis į psichologines, ezoterines, dvasines žinias, praktikuoti naujas ir itin senas technikas, atkeliavusias iš rytų. Turbūt ne todėl, kad draugas ar kolega taip daro, o vis tik viduje kažkas neleidžia ramiai gyventi.

Komfortiškos gyvenimo sąlygos, išsivysčiusi medicina ir daugybė kitų pastarojo amžiaus išradimų leidžia gyventi patogiai bei palyginus ramiai. Minkšta lova, elektra, internetas, automobilis, būstas, maisto gausa - visko turime, tačiau tai nepatenkina ir neužpildo vidinės tuštumos, nenuramina egzistencinio nerimo.

Savęs paieškos - kaip nepasiklysti?

Dauguma iš mūsų esame įpratę nuo vaikystės elgtis taip, kaip tikisi kiti. "Nesijuok garsiai", "nustok išdykauti, užsigausi", "ten neik, to nedaryk", "su tokia specialybe turtingas nebūsi", "jau laikas kurti šeimą", "o kada sesę, brolį pirksite" ir daugybė kitų "geranoriškų" pastebėjimų, paliepimų lydi iki pat gyvenimo galo. Kadangi nuo mažumės įprantame paklusti, net suaugę negalime priimti savarankiškų sprendimų, grįstų savais troškimais. Taip pasiklystame tarp primestų pažiūrų, perimame programas, trukdančias laisvai ir kokybiškai gyventi, todėl natūralu, kad nebejaučiame ryšio su savimi, pradedame justi nuolatinį trūkumo ir nerimo jausmą, o vidinę tuštumą mėginame užpildyti įvairiomis veiklomis, maistu, daiktais. Deja, jie pasitenkinimo taip pat nesuteikia.

Knygynų lentynose ir interneto erdvėje galima rasti daugybę mokymų kaip tapti laimingu, sveiku, turtingu, kaip atrasti tikrąjį save. Taip prasideda kelionė į visiškai kitokį pažinimą, į tai, ko mūsų niekada nemokė mokykloje ir universitete. Sąmoningumo, savęs pažinimo kelias taip pat ne žiedlapiais klotas.

Kartais ieškantys savęs pasiklysta žinių ir metodikos gausoje, gautas technikas ima naudoti kovai su savo charakteriu, emocijomis ir įvairiomis problemomis. Mūšis su savimi atneša dar didesnę kančią. Norint save išgirsti, pirmiausia dera įsiklausyti į viską: kvėpavimą, nuolatines mintis, vyraujančias emocijas, kūno pojūčius, ligas. Visa tai yra kalba, kurios dažniausiai nesuprantame.

Pamažu pažinę pojūčius, galime leistis į savo tikrųjų talentų, širdies troškimų, tikslų paieškas. Suvokę galimybes, galime rinktis kitokį gyvenimo būdą ir atgauti vidinės laisvės pojūtį. Gaila, bet nėra stebuklingos tabletės nuo visų negalavimų ir nėra stebuklingojo "Aš", kuris vieną rytą nubudęs galės amžinai būti laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Tai sistemingas ir nuolatinis darbas su savimi, kuris vadinasi - gyvenimas.

Ką byloja kūno kalba ir judesys?

Kūnas yra itin protinga, harmoninga sistema, prisitaikanti prie esamos būsenos ir situacijos. Jeigu mums kažką skauda, nesąmoningai judame taip, kad justume minimalų diskomfortą. Organizmas turi atmintį ir patirtos iki galo neišjaustos emocijos lieka kūne. Jos kaupiasi, sukeldamos įtampas raumenyse tol, kol pradedame jausti nuolatinius ir stiprėjančius skausmus, kuriuos skubame malšinti vaistais, nesivargindami suvokti jų giluminės priežasties.

"Flow Projects" studijos įkūrėja, judesio terapeutė, sukūrusi unikalią Flow metodiką, Jolita Vilčinskienė pasakoja: "Stebiu kaip žmonės užsiėmimų metu grįžta į save ir pajaučia tai, ką daug metų nuo savęs slėpė. Džiugiausia, kad šiuos rezultatus patiria jau po poros praktikų. Tai ypač svarbu moterims, kurios neša didžiulį krūvį bei atsakomybę už visas asmeninio ir šeimyninio gyvenimo sritis. Mes esame įpratusios pasirūpinti visais - vyru, vaikais, artimaisiais, tik ne savimi. Dažnai tikima, jog atsipalaidavus nors akimirkai, visas pasaulis sugrius, bet taip nėra ir nebus. Tai tik mūsų įsitikinimai. Tuo tarpu vyrai geba tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis ramiu buvimu, o moterims reikia įgūdžių, tam tikrų žinių, kad sugrįžtų į save, susipažintų su užspaustomis emocijomis, jas paleistų ir patirtų ramybę būnant tiesiog savimi."

Anot pašnekovės, kvėpavimo technikos, sujungtos su tam tikrais fizininiais pratimais, stabilizuoja emocinę būseną, padeda nurimti įkyrioms, destruktyvioms mintims ir leidžia patirti giluminius jausmus, susijusius su įvairiais įsitikinimais, įvykiais bei požiūriu į save.

Pasak www.flowprojects.lt vadovės J. Vilčinskienės: "Kartais stebina žmonių baimės būti pačiu savimi ir susikurti standartai, kad privalo elgtis bei gyventi taip, jog atitiktų susikurtas iliuzijas, visuomenės reikalavimų atžvilgiu." Taip nusigręžiama nuo tikrojo, autentiško savęs, o nuolatinis diskomfortas atveda į nevilties būseną.

Todėl derėtų pažintį su savimi pradėti nuo kūno, emocijų pažinimo, priėmimo ir meilės, kad pajustume ko nenorime pripažinti ir nuoširdžiai atsivertume patys sau.

Kaip atrasti vidinę ramybę?

Viskas ką mes darome šiame gyvenime yra ramybės ir emocinio pasitenkinimo siekimas. Tikime, kad įgyvendinę užsibrėžtus tikslus, gavę mylimą darbą, įsigiję išsvajotus daiktus ar išvykę į prabangų kurortą pagaliau patirsime ekstazę ir atsipalaidavimą. Ne, taip nebus, jeigu visas įgyvendinimo procesas vyks vidinės įtampos ir susierzinimo būsenoje. Jeigu čia ir dabar negalime nors akimirkai pajusti ramybę, išorėje jos nerasime. Reiktų suprasti vieną svarbų dalyką - ramybė neturi sąlygų, ji yra kiekviename iš mūsų, tik užgožta nesibaigiančiais norais, pretenzijomis, pasipiktinimu ir priešiškumu sau, kitiems bei gyvenimui.

Savęs pažinimas yra būtinas, tik nederėtų jo painioti su įvairiomis iliuzijomis ir lūkesčiais. Tai yra nuolatinis procesas, lydintis nuo gimimo. Jeigu nesuprantame savo esaties, kūno ir emocijų kalbos, nepažinsime nei kitų, nei gyvenimo džiaugsmo.

Parengė Rūta Steponavičienė